Emigrantėt ēojnė kupėn e botės, nė Francė: “Liberté, Egalité, Mbappé!”
Pëlqej
“Liberté, Egalité, Mbappé!”. Slogani francez u rishkrua pėr tė festuar golin fitues tė 19-vjeēarit nga periferitė e Parisit, i cili po e dhuron pėr bamirėsi edhe shpėrblimin e fitores, ngaqė, siē thotė ai, ėshtė nder tė luash pėr kombėtaren.

U pėrhapėn shumė debate gjatė kėsaj vale krenarie kombėtare, pėr faktin qė 19 nga 23 lojtarėt e ekipit tė Francės janė ose emigrantė, ose fėmijė emigrantėsh. Po ashtu edhe pėr refleksin e lojtarėve myslimanė, si Paul Pogba dhe Djibril Sidibe, tė cilėt u lutėn pas fitores. Si mundet njė vend i mbushur me kaq paragjykim ndaj pakicave kombėtare, tė mbėshtesė njė ekip qė pėrfaqėson tė kundėrtėn?

Njė raport i kohėve tė fundit nga Komisioni Kombėtar Francez i tė Drejtave tė Njeriut thotė se “myslimanėt janė njė nga pakicat qė pranohen mė pak. Refuzimi vjen kryesisht pėr shkak tė islamizmit si dhe tė atyre qė e zbatojnė.” Myslimanėt e Francės po e ēojnė kombin e tyre drejt ēmimeve mė tė mėdha botėrore, megjithatė, 44% e francezėve besojnė se islami ėshtė kėrcėnim pėr identitetin francez. Edhe lutjet janė problem pėr 30% tė francezėve, tė cilėt mendojnė se “nuk pėrputhen me shoqėrinė franceze”. Asnjė pakicė nuk tolerohet nė masėn 80% nga francezėt. Po vėllazėria, “Fraternitč”?

Nė Francėn e sotme, njė mysliman qė praktikon fenė ka katėr herė mė pak gjasa tė pranohet nė njė intervistė pune se njė katolik. Sipas studimit, myslimanėt nė Francė hasin diskriminim mė tė madh se zezakėt amerikanė ne SHBA.

Vitin e shkuar, pėr tė parėn herė, Fronti Nacional mori mė shumė se 20% tė votave nė njė zgjedhje parlamentare. Marine le Pen vendosi njė rekord tė ri pėr numrin e votave, 7.6 milionė nė total; dhe 35% tė atyre qė votuan nė raundin e dytė.

Iluzionet qė patėm nė vitin 1998 pėr multikulturalizmin, pas festimeve “tė zinj, tė bardhė, arabė”, janė zėvendėsuar tashmė nga njė cinizėm i thellė, i drejtuar ndaj angazhimit qė i ka bėrė Franca njė identiteti kombėtar qė i pėrfshin tė gjithė burrat dhe gratė tė vendit nė njė platformė tė barabartė pėr kėdo. Realiteti ėshtė qė 20 vite mė vonė, futbolli ėshtė njė nga tė vetmet fusha ku mund tė kenė sukses francezėt qė vijnė nga periferitė e klasės punėtore. Vėllazėria e krijuar nga futbolli nuk e maskon dot pėrēarjen qė ka pėsuar shpirti i kombit.

Megjithatė, larg sportit, beteja e njė personi kundėr shtetit duket se jep njė rreze shprese. Nė Shkurt, qeveria miratoi disa nga ligjet mė tė ashpra nė lidhje me azilin, duke dyfishuar kohėn e mbajtjes sė emigrantėve tė paligjshėm nė qeli (nė 90 ditė), dhe duke e kthyer kalimin e paligjshėm tė kufirit nė shkelje penale qė dėnohet me njė vit burg dhe gjoba. Shoqatat bamirėse iu referuan ligjit tė ri si njė shkėputje e padiskutueshme nga tradita e Francės pėr azil.

Kėtė muaj, njė djalė i ri ferme me emrin Cédric Herrou, pasi kishte paditur shtetin francez pėr moszbatim tė vlerave bazė “liri, barazi, vėllazėri”, e fitoi gjyqin. Edhe pse nuk pati histerinė ndėrkombėtare qė rrethon Botėrorin, ėshtė e sigurt se ky vendim do tė ketė njė nėnkuptim shumė tė gjerė.

Herrou ėshtė njė fermer ullinjsh nga lugina Roya, qė shtrihet midis Francės dhe Italisė. Ai mori vėmendje publike pasi u gjobit me 3000 Euro ngaqė kishte ndihmuar dhjetėra emigrantė. Ai tha qė ishte pėrndjekur bashkė me miqtė e tij pėr njė “krim solidariteti”.

Ata qė e kundėrshtojnė, thonė se veprimi i tij po vė nė rrezik njė komb ku emigrimi lidhet vazhdimisht me sigurinė dhe terrorizmin. Pėr mbėshtetėsit, ai pėrfaqėson vlerat qė Franca thotė se mbron: liri, barazi dhe vėllazėri pėr tė gjithė, pavarėsisht shtresės ekonomike, besimit apo ngjyrės. Gjykata Kushtetuese vendosi tė premten e shkuar qė parimi thelbėsor i Francės, vėllazėria, e mbronte Herrou-n nga dėnimi. Thoshte: “Parimi i vėllazėrisė pėrfshin dhėnien e ndihmės ndaj tė tjerėve, pėr qėllime humanitare, pa marrė parasysh nėse e kanė shkelur territorin kombėtar nė mėnyrė tė ligjshme apo jo.” Ky vendim ėshtė domethėnės sidomos nė njė Europė qė po bėhet gjithnjė e mė armiqėsore ndaj emigrantėve.

Kur takova disa nga miqtė e Herrou-s vitin e shkuar, ata shpjeguan se ndihma qė dhanė nuk bazohej nė ndonjė qėllim ideologjik. Si njerėz mali, siē i pėrshkroi dikush, ata bazohen te njė kod i vjetėr qė ėshtė sa i thjeshtė, aq edhe kritik pėr mbijetesėn e tyre: nėse gjen dikė tė humbur nė male, i ofron ushqim, strehė, dhe e ndihmon tė vazhdojnė rrugėn. Pėr njerėzit e luginės Roya ky ka qenė gjithnjė rregull. Njė rregull qė duhet tė zbatohet nga tė gjithė, pa diskutim.

Ēėshtja e Herrou-s ėshtė njė ēast historik. Fushata e njė njeriu tė vetėm detyroi qeverinė tė vėrė nė dyshim vlerat e saj. Duhet tė na detyrojė tė gjithėve tė pėrballemi me kurthin e rrezikshėm ku futemi kur njohim si francezė vetėm ata njerėz me ngjyrė qė kanė arritje tė shkėlqyera, ata qė shpėtojnė fėmijė qė bien nga ndėrtesat, e qė fitojnė botėrore.

E diela ishte njė simbol i rėndėsishėm fitoreje dhe mesazhi ishte i qartė: “kėta jemi ne, me ngjyrė, myslimanė, francezė, afrikanė, periferikė, dhe ne jemi mė tė mirėt e Francės. “

Dhe prapė, nė betejėn pėr tė mbrojtur shpirtin e vėrtetė tė Europės, (idealet e tė cilės themi se duam tė mbajmė teksa pėrparojmė), Herrou na tregoi se ėshtė ende e mundur tė kuptosh se sa shumė kemi dalė nga ajo udhė. Le tė frymėzohemi nga imazhi qė dha ekipi kombėtar pėr ne, por tė mos harrojmė se nevojiten beteja tė gjata, tė ashpra e shpesh tė harruara, pėr ta kthyer kėtė imazh nė diēka mė shumė se thjesht tėrheqje vėmendjeje pėr njė ēast./ The Guardian
Shtuar më 21/07/2018, ora 11:15
Shkruani komentin tuaj!
Të fundit nga kjo kategori